Tikrai paskutiniai mokymai šiais metais 🙂 bet žinau, kad turbūt labiausiai laukiami mokymai. Registracija į visus mokymus jau atvira, perspėju, jog kai kuriems mokymams vietų skaičius itin ribotas! Labai jūsų laukiu mokymuose jau nuo rudens !
Po Gydomosios jogos pagrindų - Manualiniai pozų koregavimob būdai. Mokymai, po kurių sulaukiu daugiausiai Wow ir nustebimo, taip pat, šios žinios iškart ir greitai pritaikomos. Auksinės vertės patarimai, kaip prie žmogaus prieiti, bet jo nežaloti. Kur ir kaip taisyti pozos atlikimą, ir... Nelipti ant žmogaus 🙂
2025 mokymų datos jau paruoštos 🙂 Pirmieji rudens sezono mokymai - Gydomosios jogos pagrindai. Tai mokymai, kurie reikalingi kaip pagrindas tokiems mano mokymams kaip - manualiniai pozų koregavimo būdai bei jogos sekos. Labai norėjau rudenį pradėti su visų lauktom jogos pozų sekom, o su jomis - metus užbaigsime.
Vasara.
Pasimėgaukite ja!
Sustokite pauostyti bijūnų.
Išgirskite čiulbančius paukščius 5 ryto.
Išeikite pasivaikščioti šlapioje žolėje.
Būkite ir džiaukitės!
Labai laukiu vieninteliuose savo mokymuose šią vasarą, birželio 14 d. 10:00-18:00, Varnių g. 38-15, Kaune. Puiki proga išmokti arba įsigilinti į anatominius žmogaus kūno aspektus jogos praktikoje!
Diedulis.
Mano tėtis, su mano sesės @indrajas pagalba dieduliu tapo prieš daug daug metų. Mūsų diedulis turi 5 anūkus, o man tokia didelė šventė, kad kasmet mano vaikai gali su juo pabūti.
Niekur kitur nesulaukiu tiek daug rūpesčio ir svetingumo, kaip pas tėvus. Tėtis ypatingai mumis rūpinosi ir mūsų laiką kartu padarė tikru poilsiu ir švente!
Linksmas faktas tas, kad Raudonikių rudas akutes paveldėjau tik aš ir Viesulas. Tęsiam rudaakio tėčio istoriją kartu! Ačiū, Tėti, kad esi 🙂
Gera kartu. Tokio laiko niekada nebus per daug ❤️
Linkėjimai 🙂
Miela matyti
10.
Tiek jogos pamokų buvau šioje studijoje. Įdomu patirti kitokią jogą ir kitokius mokytojus. Įdomu ir gera į jogą eiti pėsčiomis.
Daug minčių ir naujų idėjų atnešė šios praktikos. Ar buvo gerai? Taip. Ar buvo minčių, kad jie daro geriau? Taip! Bet iš visų 10 pamokų ir berods 6 jogos mokytojų, tik 1 mokytoja atitiko mano reikalavimus. Nustebtumėt jei pasakyčiau kokie tie reikalavimai yra. Nes jų nėra. Ta mokytoja mane apkabino! O ko daugiau reikia pasiklydusiai sielai? Dėmesio, ryšio, šilumos. Šie dalykai neišmokstami, šių dalykų negausi geriausiuose mokymuose ir tiesiog. Jie arba yra, arba ne.
Viskas iš tikrųjų giliau nei atrodo. Atėjau į jogos studiją, kur internetu susimoki. Atėjus, ant ekrano pažymi, kad atėjai. Ir tiek. Darai jogą. Tiesiog paprasčiau būtų jiems paleisti jogą per ekraną.
Bet kaip visada, buvo išimčių, buvo žmonių su kuriais bendravom ir radom ryšį.
O dabar apie dalykus, kurie visgi išmokstami. Jogos mokytojai! Jokie žmonės neateina į jogą pasižiūrėti, kaip jūs ją darot... žinau pradedančio mokytojo jaudulį, žinau, kad lengviau daryt kartu. Bet jau neberandu žodžių šiam reiškiniui. Matykite savo žmones! Jiems reikia jūsų! Jūsų padrąsinimo, nuraminimo, pataisymo, rūpesčio. Tai nebūtinai turi vykti liečiant žmones, bet matyti juos privalu.
Šios visos mintys atėjo tikrai ne dėl to, kad man pritrūko dėmesio, nes mano darbo dalis yra būti dėmesio centre. Man buvo sunku dėl tų žmonių, kuriems reikia pagalbos.
Ps. Ta mokytoja, kuri mane apkabino, rūpinosi visais. Primindavo saugoti save, koreguodavo turinčius traumas. Prieidavo ir pataisydavo pagal poreikį. Ir ji kartu darė jogą. Taigi įmanoma viską suderinti, svarbiausia, nepamiršti esmės.
Smalsumas.
Savaitė kaip vis atveriu ir užveriu šalia esančios jogos studijos duris. Vietų, kur vyksta joga čia daug. Bet tokia, iki kurios eiti 15 min. - vienintelė. Ši vieta čia nelabai seniai, todėl ir pastebėjau tik dabar.
Och, kaip įdomu eiti į grupinius užsiėmimus, stebėti žmones ir mokytojus prieš ir po jogos. Nes per - joga tik man.
Joga - universali kalba. Nors tiek daug tenka skaityti, matyti, klausyti kas yra gera joga arba geras jogos mokytojas. Turbūt svarbiausią daug kas pamiršta. Tai mūsų visų karūnos... arba jogiškai karuna, o mum suprantamiau - empatija.
Visgi šiandien apie kitą vertybę - smalsumą. Aš visada buvau ta, kuriai viskas įdomu. Ir dabar esu tokia. Man taip įdomu kur tos jogos mokytojos mokėsi, kaip seniai veda jogą, ką jos jaučia ir galvoja...
Man tai gan didelis linksmumas, kai manęs niekas nepastebi, niekas nežino, jog mokau jogos ir apskritai kas aš esu. Iš profesinės perspektyvos, man keista, kaip vedant jogą, kiti gali būti tokie neįdomūs. Jogos mokytojos ateina, šneka daug ir į temą, viską rodo. Atneša priemones, jei reikia. Bet neklausia kaip žmonės jaučiasi, nepakyla nuo kilimėlio jų pataisyti. Ir joms apskritai - neįdomu.
Tik tuose bendriniuose tekstuose girdžiu - nedaryti per skausmą, kvėpuoti, rinktis lengvesnį (arba sunkesnį) variantą.
Manau, kad smalsumas yra ypatingai svarbus empatijos komponentas. Kaip gali užjausti/pajausti/atjausti žmogų, jei nieko apie jį nežinai? Viskas būtų gerai, bet kur tas smalsumas pasauliui ir žmonėms?
Kelionė.
Nusiteik blogiausiam, tikėkis geriausio?
Kažkur išgirdau, pamačiau, ir po truputį tai tapo mano šios kelionės šūkiu.
Iš anksto pasiruošiau viską, ką galėjau. Keliauti su 2 mažais vaikais yra... Kitaip nei vienam! Privalai ruoštis.
Kartu tos kelionės įgauna tiek daug spalvų! Kartais į Ameriką skraidau viena, kartais su vaikais, su jais ir Juozu daug įdomiau ir linksmiau.
Ši kelionė - kitokia. Turinti daugiau lengvų užmojų, dar daugiau paleidimo ir rūpesčio savimi ir kitais. O svarbiausia - daugiau kokybiško laiku kartu, su šeima.